Kas ta WWOOF ir kodėl apie ją kalba vis daugiau ūkininkų?
Jei dar negirdėjai apie WWOOF (Worldwide Opportunities on Organic Farms), tai rimtas praleidimas. Ši programa jungia organinius ūkius su savanoriais iš viso pasaulio, kurie nori dirbti mainais už nakvynę ir maistą. Skamba paprastai? Taip ir yra. Bet už šio paprastumo slypi kažkas daug įdomesnio, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Šiandien WWOOF veikia daugiau nei 130 šalių, o savanorių — vadinamųjų wwoofferių — kasmet daugėja. Jauni žmonės iš Japonijos, Vokietijos, Brazilijos ar JAV aktyviai ieško ūkių, kur galėtų praleisti kelias savaites ar net mėnesius, mokydamiesi ir dirbdami. Ir čia prasideda įdomiausia dalis.
Nemokama darbo jėga — bet ne tik tai
Taip, wwoofferiai dirba nemokamai. Tiksliau — mainais už pastogę ir tris kartus per dieną. Tai jau savaime nemaža pagalba ūkyje, ypač piko sezono metu, kai rankų visada per mažai. Bet sumažinti šią programą iki „pigios darbo jėgos” būtų didžiulė klaida.
Pagalvok: žmogus, atvykęs iš Vokietijos, galbūt studijavo agronomijos mokslus. Kitas, iš Australijos, gal dirbo biodynaminiame ūkyje penkerius metus. Trečias — tiesiog entuziastingas sodininkas, kuris žino apie permakulturą daugiau nei tu. Šie žmonės atneša žinias, perspektyvą ir kartais tikrai naudingus įgūdžius, kurių gali trūkti vietiniame kontekste.
Vienas lietuvių ūkininkas, kuris priima wwooferius jau kelerius metus, pasakojo, kaip vienas savanoris iš Nyderlandų jam parodė drėkinimo sistemą, kurią šis vėliau įdiegė visame šiltnamyje. Investicija — nulis eurų. Nauda — milžiniška.
Ryšiai, kurie lieka ilgiau nei sezonas
Čia prasideda tikroji magija. Wwoofferiai grįžta namo ir pasakoja. Jie rašo tinklaraščius, kuria turinį socialiniuose tinkluose, rekomenduoja tavo ūkį kitiems. Jie tampa neoficialiais ambasadoriais — ir tai visiškai natūraliai, be jokio marketingo biudžeto.
Be to, ryšiai su žmonėmis iš skirtingų šalių atidaro duris, apie kurias galbūt net negalvojai. Gali atsirasti galimybė eksportuoti produkciją, bendradarbiauti su užsienio ūkiais, dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Vienas pažįstamas, kuris turi nedidelį ekologinį ūkį Žemaitijoje, per WWOOF užmezgė kontaktą su Prancūzijos ūkininku — dabar jie keičiasi sėklomis ir dalyvauja bendrame ES projekte.
Tai nėra atsitiktinumas. Tai tinklas, kuris auga kiekvieną kartą, kai priimi naują žmogų.
Kaip pradėti ir ko tikėtis realybėje
Registracija WWOOF platformoje nėra sudėtinga — susikuri profilį, aprašai savo ūkį, nurodai, ko tikiesi iš savanorių ir ką jiems pasiūlysi. Svarbu būti sąžiningam: jei darbas sunkus, taip ir rašyk. Geriau atvyksta žmogus, kuris žino, į ką leidžiasi, nei tas, kuris po trijų dienų išvažiuoja nusivylęs.
Reikia ir šiek tiek pasiruošti. Wwooferis nėra darbuotojas — jis svečias ir mokinys vienu metu. Tai reiškia, kad reikės skirti laiko paaiškinti, parodyti, kartais pakartoti. Kai kuriems ūkininkams tai atrodo kaip papildomas darbas, bet iš tikrųjų tai investicija: gerai apmokytas savanoris per dvi savaites gali dirbti beveik savarankiškai.
Kalba irgi ne visada bus problema — dauguma wwoofferių kalba angliškai, o gestai ir entuziazmas puikiai kompensuoja likusį.
Tai ne programa — tai gyvenimo būdas, kuris atsiperka
WWOOF nėra stebuklingas sprendimas visiems ūkio iššūkiams. Bet tai tikrai vienas iš tų dalykų, kurie, kai pradedi, stebies, kodėl nelaukei ilgiau. Gauni rankas, gauni žinias, gauni ryšius — ir viskas tai ateina su žmonėmis, kurie tikrai nori būti čia, kurie pasirinko tavo ūkį iš šimtų kitų galimybių pasaulyje. Toks entuziazmas yra užkrečiamas. Ir gana dažnai jis primena patiems ūkininkams, kodėl jie apskritai visa tai pradėjo.